Tyrimas: daugiau nei pusė mokytojų ir moksleivių norėtų dalyvauti NDU programoje

Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacija, įgyvendindama LR Ūkio ministerijos remiamą projektą „Nacionalinio darbdavio metmenų ruošimas I etapas“ 2006 m. pabaigoje, bendradarbiaudama su Apklausos.LT, atliko Lietuvos moksleivių bei mokytojų tyrimus, kuriais buvo siekiama nustatyti Nacionalinio darbdavio ugdymo poreikį.

Tyrime dalyvavo 326 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai bei 813 moksleivių iš įvairių Lietuvos regionų. Mokytojai vertino darbo vietos organizavimą, galimybę ją keisti, pagerinant darbo sąlygas, tai pat gaunamas pajamas bei savo gebėjimus, o moksleiviai – mokymo sistemą, galimybę taikyti mokykloje įgytas žinias ateityje bei galimybę tapti darbdaviais.

Nors daugiau nei 75,4 proc. mokytojų darbo vietos organizavimą vertino vidutiniškai, o tyrime dalyvavę moksleiviai panašiai įvertino mokymo sistemos naudą. Tačiau mokytojai paklausti apie gaunamas pajamas, didžioji dalis, net 75,8 proc., vertino ne itin palankiai ir net 60 procentų respondentų norėtų imtis savo darbo vietos reorganizavimo, siekiant pagerinti jos rezultatyvumą, efektyvumą bei generuojamas pajamas.

Moksleivių turime taip pat paaiškėjo, jog vos 39 proc. moksleivių, teigę, mokyklos pagalbą ruošiantis savarankiškam gyvenimui, atsakydami į klausimą „kaip?“ vardino, jog „mokytojai konsultuoja pateikdami tam tikras gyvenimo situacijas“, „ugdo įvairius įgūdžius“, „pratina prie savarankiškumo“, „suteikia žinių, perteikia mums savo patirtį“ ir kt., tačiau dauguma moksleivių taip pat akcentavo, jog „ne visi“ ar „ne visada“ pataria ir padeda.

Vertinant gebėjimus, 73 proc. mokytojų palankiausiai įvertino „gebėjimą planuoti savo laiką ir darbus“, 66 proc. respondentų – „gebėjimą ugdyti savo ir su savimi susijusių asmenų kūrybiškumą bei veiklos efektyvumą“. Daugelis respondentų mažiausiai svarbiais gebėjimais savo profesinėje srityje įvardijo „gebėjimą įvertinti vadybinę riziką“ bei „gebėjimą nuolat didinti savo veiklos ir darbų pridėtinę vertę“.

Moksleiviai vertindami gyvenimo sėkmei bei profesinei karjerai svarbiausius gebėjimus ir savybes, daugiausiai įvardijo pasitikėjimą savimi (79,3 proc.), bendravimo meną (77,7 proc.), gebėjimą priimti sprendimus (76,4 proc.), gebėjimą planuoti savo laiką (70,4 proc.) bei loginį mąstymą (69,7 proc.). Iš 813 respondentų, net 90,4 proc. teigė, jog norėtų didesnio mokyklos indėlio į rengimą savarankiškam gyvenimui ir vos 9,6 proc. atsakė neigiamai.

Iš mokytojų tyrimo paaiškėjo, kad daugiau nei 57 proc. respondentai nesėkmes sieja su nepalankia aplinka. Paklausti, ar norėtų kada nors tapti savo paties darbdaviu, nepriklausomu nuo viršininkų (ar savininkų), net 59,2 proc. respondentų atsako teigiamai, pagrindiniai įvardijami motyvai: „žinoma, nenoriu visą gyvenimą būti priklausoma nuo kažko kito, jo įgeidžių bei reikalavimų, norėčiau planuoti savo laiką“, „tai man leistų planuoti savo darbo laiką ir laisvalaikį“.

Remiantis tyrimo duomenimis, net 67,9 proc. moksleivių svajoja tapti savo darbų ir gyvenimo šeimininkais. Daugiau kaip pusė (68,7 proc.) respondentų norėtų būti asmeniškai atsakingi už savo profesinę karjerą bei gaunamas pajamas, t.y. būti nepriklausomais nuo savininkų. Net 82,8 proc. respondentų labai teigiamai vertina galimybę tapti darbdaviais, o tik 17,2 proc. moksleivių teigė neketiną tapti darbdaviais ar verslininkais.

Teigiamai savo galimybę dalyvauti Nacionalinio darbdavio ugdymo programoje vertintų šiek tiek daugiau nei 48 proc. mokytojų – atskleidė mokytojų tyrimas. Ir daugiau nei 552 respondentai iš 813 arba 68 proc. tyrime dalyvavusių moksleivių galimybę dalyvauti Nacionalinio darbdavio ugdymo programoje vertintų labai palankiai arba palankiai.

VVDK informacija